Mansa Abu Bakr II buvo dešimtoji Malio imperijos mansa (tai reiškia karalių, imperatorių arba sultoną). Į sostą jis pakilo 1312 m. ir valdė 25 metus. Savo valdymo metais jis prižiūrėjo imperijos plėtrą ir daugelio mečečių bei medresų statybą. Jis buvo pamaldus musulmonas ir garsėjo savo pamaldumu. 1337 metais jis leidosi į piligriminę kelionę į Meką. Jį lydėjo didelė palyda, įskaitant jo teismo istorikas Abu Bakras ibn Abd al Kadiras.
Piligriminės kelionės metu Mansa Abu Bakr II sapnavo sapną, kuriame jam buvo liepta atsisakyti savo sosto ir tyrinėti Atlanto vandenyną. Jis tai priėmė kaip Dievo ženklą ir, grįžęs į Malį, atsisakė sosto. Tada jis leidosi į kelionę Nigerio upe su laivų flotile. Teigiama, kad jis tyrinėjo Vakarų Afrikos pakrantes ir net perplaukė Atlanto vandenyną.
Paslaptinga Mansa Abu Bakr II kelionė
XIV amžiaus Malio imperijos valdovo Abu Bakr II (dar žinomo kaip Mansa Qu) ekspedicija yra apsupta ginčų. Geriausius įrodymus, kuriuos turime, pateikė arabų istorikas Shihabas al-Umari, kuris XX a. pradžioje Kaire susitiko su Mansa Musa, Abu Bakro įpėdiniu.
Pasak Mansa Musa, jo tėvas atsisakė patikėti, kad vandenynui nėra galo, ir įrengė 200 laivų, pilnų jūreivių, maisto ir aukso, ekspediciją, kad surastų savo kraštą. Grįžo tik vienas laivas.
Pasak laivo kapitono, jie pamatė riaumojantį krioklį vandenyno viduryje, kuris atrodė tarsi pakraštyje. Jo laivas buvo laivyno gale. Likę laivai buvo įsiurbti, o jis išsigelbėjo tik irkluodamas atgal.
Karalius atsisakė juo patikėti ir įrengė 3,000 laivų, kad bandytų dar kartą, šį kartą keliaudami su jais. Jis paskyrė Mansą Musą regentu vietoj jo, bet niekada negrįžo.
Vienas al-Umari pokalbio su Musa vertimas į anglų kalbą yra toks:
„Taigi Abubakaras aprūpino 200 laivų, pripildytų žmonių, ir tiek pat aprūpino auksu, vandeniu ir atsargomis, kurių pakaktų metų metams... jie išplaukė ir praėjo daug laiko, kol kas nors sugrįžo. Tada vienas laivas grįžo ir kapitono paklausėme, kokias naujienas jie atnešė.
Jis pasakė: „Taip, o, sultone, mes keliavome ilgai, kol atviroje jūroje pasirodė upė su galinga srove... kiti laivai plaukė pirmyn, bet pasiekę tą vietą, jie nebegrįžo ir nebegrįžo. buvo matyti iš jų... Kalbant apie mane, aš tuoj pat apėjau ir neįėjau į upę.
Sultonas paruošė 2,000 laivų, 1,000 sau ir vyrams, kuriuos pasiėmė su savimi, ir 1,000 vandens bei maisto produktų. Jis paliko mane savo pavaduotojams ir su savo vyrais išplaukė į Atlanto vandenyną. Paskutinį kartą matėme jį ir visus tuos, kurie buvo su juo. Ir taip, aš tapau karaliumi savo teisėmis.
Ar Abu Bakras pasiekė Ameriką?
Keletas istorikų spėja, kad tik plaukdamas Atlanto vandenynu Abu Bakras perplaukė šį vandens telkinį ir netgi pasiekė Ameriką. Šį nepaprastą teiginį patvirtino legenda tarp vietinių taino gyventojų iš Hispaniola apie juodaodžius, atvykusius prieš Kolumbą su ginklais, pagamintais iš lydinio, kuriame yra aukso.
Netgi buvo pateikti įrodymai, kurie, atrodo, patvirtina tokius teiginius. Pavyzdžiui, vietovių pavadinimai senuose žemėlapiuose rodo, kad Abu Bakras ir jo vyrai nusileido Naujajame pasaulyje.
Teigiama, kad maliečiai savo vardu pavadino tam tikras vietas, tokias kaip Mandingos uostas, Mandingos įlanka ir Malio Sierras. Tačiau tikslios tokių vietų vietos neaiškios, nes vienas šaltinis teigia, kad šios vietos yra Haityje, o kitas – Meksikos regione.
Kitas dažnas argumentas – metalo dirbinius iš Vakarų Afrikos atrado Kolumbas atvykęs į Ameriką. Vienas šaltinis teigia, kad pats Kolumbas pranešė, kad iš indėnų gavo Vakarų Afrikos kilmės metalo dirbinius. Kitas šaltinis tvirtina, kad Kolumbas Amerikoje ant iečių aptiktų auksinių antgalių cheminės analizės parodė, kad auksas tikriausiai atkeliavo iš Vakarų Afrikos.
Taip pat pateikta daug kitų tariamo Malio buvimo Naujajame pasaulyje pavyzdžių, įskaitant griaučius, užrašus, pastatą, kuris atrodė kaip mečetė, lingvistinės analizės ir raižinių, kuriuose, kaip teigiama, vaizduojami Malio gyventojai.
Tačiau tokie įrodymai nėra visiškai įtikinami, nes juos išvardijantys šaltiniai nepateikia papildomos informacijos ar nuorodų, patvirtinančių jų teiginius. Pavyzdžiui, užuot tik teigęs, kad malių pavadintos vietos buvo rastos senuose žemėlapiuose, gali būti įtikinamiau, jei būtų pateikti patikimi šių „senųjų žemėlapių“ pavyzdžiai.
Kita vertus, daugelis istorikų atmetė visus šiuos teiginius sakydami, kad archeologinių įrodymų apie tokį ryšį niekada nebuvo rasta. Viena aišku: Abu Bakras niekada negrįžo atgauti savo karalystės, tačiau legenda apie jo ekspediciją gyvavo, o Mansa Abu Bakras II tapo žinomas kaip vienas didžiausių tyrinėtojų istorijoje.
